literatūros žurnalas

Ineza Juzefa Janonė. findere caelum aratro

2011 m. Nr. 11

Findere caelum aratro (Ovidius) – dangų žagre arti, t. y. daryti tai, kas neįmanoma padaryti.

*

veido bruožai
akys ranka
šešėliuota vieta kaktoje
kūnų sąlytis
meilės saldybėje
jų jungtis
ir nauja visuma
įsprausta
pilkoje kasdienybėje
neaprėpiamas Tu
neatvertas
vis iš naujo per laiką
sutvertas
srūvantis
į gelmes
slėpiningas
nuolat gimdantis
išmintį
gaisrų vėjas jėgingas
suformuotas
naštos per sunkios
greit palūžęs
per ją
ir dėl jos

*

šaknys
kraujo gyslomis
susiraizgė
man po padais
išgiedrėjęs sutemo dangus
nepasotinęs savo atsakymais
r e a l y b ė
kaip ir mudu
tėra
vien trapi
r e g i m y b ė

*

į nebūtį
giliausiai pasinėręs
iš atminties
lig dugno išsinėręs
kuo užimtas šiandien esi
kai pats savęs nebeturi

*

stalą
iš tamsos sandėly
jau po tūkstančio metų
į kiemą išsinešiau
toks nesavas jis čia
lyg numirėlis
sielą gydantis
būtinas
nebūtinasis
mirtingas
nemirtingasis
mes su juo
šiandien
vienas asmuo

*

nuo laukimo
Tavo batai pavargo
ir kiti apdarai
n e g y v e n d a m a s
gal
ir
Tu
p a v a r g s t i ?

*

Jėzau
Judėjoje
Lozorių
iš mirties guolio
prikėlei
Jo neprikėlei
girdėjo Jisai ausimis
žiūrėjo akim
ir suprato širdim
buvome jau nebe du
vienas kūnas
ir kraujas
tekėjo
viennyčio arterijom
perskėlei mudu perpus
tarsi pliauską
kirviu išgaląstu
ant trinkos
Šėtonas su Kristumi grumiasi
viduj ištuštėjusiam
vienatvės sumaitotoj sąmonėj
aukojamos juodosios mišios
keliamos orgijos
grumtynėse nugalėjusiam
atsiduodu kaip šliundra
neturiu ko prarasti
viskas jau prarasta
tikėjimas grumiasi su netikėjimu
Tavęs neprikėlė
Tavęs neprikėlė
pro šalį praėjo
nuėjo

*

akmenį plaukti ežere mokau
jisai spyriojasi nepasiduoda
į dugną grimzta
grimzta į dugną
veltui o veltui
koserę plėšau
kad susiimtų
mes nesusišnekam
tuščia ant dūšios
ant dūšios tuščia
akmuo ant dugno
gurklį papūtęs
kojas pastatęs
guli ir šaiposi
per dantį traukia
mane nenuovoką
aš nusiplūkusi
mudu skirtingi
skirtingi mudu
kaip giminiuotis
akmuo ant dugno
po kojom painiojas
iš kojų verčia
bet nenuspirsi

*

rugiapjūtė
sėjėjas
savo gedulą lydi
į kapą

aklinai užsidarom duris
kad širdin neįslinktų
ta rudenė tyla
tas virtimas
į nieką

lieka plėnys
vėjo gūsio nešiojamos plėnys

žmogų lydi stebuklo idėja

ir sėjėjas
iš naujo sėja

rugsėjis

Gintarė Bernotienė. Klasikos fundamentai, sotto voce ir invazinės mokslo rūšys

2024 m. Nr. 4 / Apžvalgoje aptariamos 2023 metais pasirodžiusios lietuvių poezijos knygos.

Dylan Thomas. Baladė apie ilgakojį jauką

2024 m. Nr. 4 / Iš anglų k. vertė Kornelijus Platelis / Dylanas Marlais Thomas (1914–1953), gimęs prieš 110 metų, laikomas reikšmingiausiu XX a. Velso poetu, nors rašė angliškai. Gėlų kalbą jis mokėjo…

Jurgita Jasponytė. Eilėraščiai

2024 m. Nr. 4 / esu savaitė kelio iki tavęs,
esu šlapias rudens miškas,
gelstantys lapai,

Viktoras Rudžianskas. Eilėraščiai

2024 m. Nr. 4 / tarkim šis vakaras rožinis ir susimąstęs
ne susimąstęs netinka nes rožinis
tarkim svajoklis nedaug tik truputį liūdnokas

Erika Drungytė. Iš ciklo „Kaimo dienoraščiai“

2024 m. Nr. 4 / Rugpjūtį, stebėdami mus užliejantį
begalinį žvaigždynų konglomeratą
gaudėme burnas pražioję

Milanas Kundera: „Visada svajojau apie didelę nelauktą neištikimybę“

2024 m. Nr. 4 / Iš čekų k. vertė Almis Grybauskas / Balandžio 1 d. Milanui Kunderai (1929–2023) būtų sukakę 95-eri. Šia proga skelbiame jo archyvinį 1983 m. pokalbį su prancūzų rašytoju, o 9-ajame dešimtmetyje ir asmeniniu paties M. Kunderos asistentu Christiano Salmonu.

Herkus Kunčius. Saliamono teismas

2024 m. Nr. 4 / Gėda pasauliui, kad Teisuolis pūdomas kalėjime. Aš tikiuosi, jog žmonės pakels protesto balsą prieš nežmonišką jo laikymą nelaisvėje ir norą susidoroti.

Antanas Šimkus. Nieko tokio

2024 m. Nr. 4 / Pavasaris užklupo netikėtai. Jam turbūt buvo pasiruošę kelininkai, bet kultūrinės spaudos darbuotojai – nelabai. Reklamuodami Kultūros ministerijos pasiūlytas knygas, visai pamiršome žiūrėti pro langą.

Ineta Pulkauninkė. Feministinių idėjų slinktis Lietuvos kultūriniame diskurse

2024 m. Nr. 4 / Galima pastebėti, kad per pastaruosius kelerius metus kultūrinėje, meninėje bei mokslinėje (gaila, kad ne politinėje ar socialinėje) plotmėje padaugėjo meninės kūrybos, refleksijų feminizmui aktualiomis temomis.

Mindaugas Nastaravičius: „Jaučiuosi laisvas savo vaizduotės teatre“

2024 m. Nr. 4 / Poetą ir dramaturgą Mindaugą Nastaravičių kalbina Jurga Tumasonytė / Iš šalies man atrodo, kad Mindaugas Nastaravičius yra iš tų rašytojų, kuriems sėkmingai išriedėjo kauliukai, – jo pjesės statomos, knygos skaitomos…

„Ne su laurų, o su dilgėlių vainikais“: Albino Bernoto ir Arvydo Galgino laiškai

2024 m. Nr. 4 / Šiais metais du draugai poetai Albinas Bernotas (1934–2012) ir Arvydas Galginas (1934–2006) švęstų 90-uosius gimtadienius. Jie kartu mokėsi Antabūdžio pradinėje mokykloje, abu baigė Griškabūdžio vidurinę.

Narine Abgaryan. Žmonės, kurie visada su manimi

2024 m. Nr. 4 / Iš rusų k. vertė Alma Lapinskienė / Narine Abgaryan (Narinė Abgarian), rusiškai rašanti armėnų kilmės rašytoja, 1971 m. gimė Armėnijoje, Berde, gydytojo ir mokytojos šeimoje.